$$ E = \frac{\Phi}{S} = \frac{I}{R^2} $$
$E$ – apšvieta ($lx$)
$\Phi$ – šviesos srautas ($lm$)
$S$ – plotas ($m^2$)
$I$ – šviesos stipris ($cd$)
$R$ – atstumas iki šviesos šaltinio ($m$)
Egzistuoja trys pagrindiniai modeliai, kaip suvokiama šviesa, – geometrinis, banginis ir korpuskulinis (kvantinis).
Šviesos greitis vakuume apytiksliai lygus 300 000 000 m/s.
Šviesos greitis medžiagoje skaičiuojamas pagal formulę:
$$ v = \frac{c}{n} $$
$v$ – šviesos greitis medžiagoje ($\text{m/s}$)
$c$ – šviesos greitis vakuume ($\text{m/s}$)
$n$ – medžiagos lūžio rodiklis
Geometriniu požiūriu šviesa iš šviesos šaltinio sklinda tiesiai ir visomis kryptimis.
Banginiu požiūriu šviesa yra elektromagnetinė banga, turinti bangos frontus ir spindulius.
Kvantiniu požiūriu šviesa yra fotonų srautas.
Vieno fotono energija skaičiuojama pagal formulę:
$$ E = hf $$
$E$ – fotono energija ($J$)
$h$ – Planko konstanta, lygi $6,626 \cdot 10 ^{-34}$ ($J \cdot s$)
$f$ – dažnis ($Hz$)
Kritimo kampas lygus atspindžio kampui: $\alpha = \beta$.
Šviesos lūžio dėsnis (Snelijaus dėsnis):
$$ \frac{\sin \alpha}{\sin \gamma} = \frac{n_2}{n_1} $$
