Vientisinių ir sudėtinių sakinių sintaksinis nagrinėjimas, skyryba (kartojimas)

• Sakinio dalys skirstomos į pagrindines (veiksnys, tarinys) ir antrininkes (papildinys, pažyminys, aplinkybės).
• Vientisinis sakinys – sakinys, turintis tik vieną gramatinį centrą.
• Sudėtinis sakinys – sakinys, turintis du ar kelis gramatinius centrus.
• Pagal dėmenų jungimo būdus sudėtiniai sakiniai skirstomi į:
  1. jungtukinius sakinius, jungiamus intonacija ir jungtukais;
  2. bejungtukius sakinius, jungiamus tik intonacija.
• Sudėtiniai jungtukiniai sakiniai pagal tai, kuriais jungtukais ar kitais jungiamaisiais žodžiais jungiami jų dėmenys, skiriami į sujungiamuosius ir prijungiamuosius sakinius.
• Sujungiamasis sakinys – sudėtinis jungtukinis sakinys, sudarytas iš dviejų arba daugiau lygiaverčių dėmenų, susietų sujungiamuoju ryšiu ir jungiamų sujungiamaisiais jungtukais, kurie rodo prasminius dėmenų ryšius.
• Prijungiamasis sakinys – sudėtinis sakinys, susidedantis iš dviejų ar daugiau dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais ar prieveiksmiais.
• Bejungtukis sakinys – sakinys, kurį sudaro du ar daugiau dėmenų, sujungtų be jungtukų, tik intonacija ir prasminiais ryšiais.

graph TD
A[**Sudėtinis sakinys**]
A --> B[**Jungtukinis**]
			B --> B1["**Sujungiamasis**<br/>(ir, bei, o, bet, tačiau, tik, ar,<br/>arba, todėl, tad, nei)"]
			B --> B2["**Prijungiamasis**<br/>(kad, kol, kadangi, kai, jog,<br/>jei, jeigu, nes, nors, vos, lyg,<br/>tarsi, tartum, ar, kada, kur,<br/>kaip, koks, kuris, kas)"]
A --> C["**Bejungtukis**<br/>( , : – ; )"]
A --> D["**Mišrusis**<br/>(skirtingi jungimo būdai)"]

Mišrieji sudėtiniai sakiniai. Jų skyryba ir vartojimas

• Mišrusis sakinys – tai dviem ar trimis jungimo būdais sudarytas sudėtinis sakinys.

• Mišriųjų sakinių, kurių bent vienas dėmuo turi prijungtą šalutinį dėmenį, dėmenys siejami sujungiamuoju–prijungiamuoju būdu:

  Mačiau ir, jei nori, dabar galiu tau parodyti, tik už parodymą turėtum duoti šitą rankšluostį, kur ant sienos kabo.

• Mišriojo sakinio dėmenys gali būti sujungti visais trimis pagrindiniais būdais: bejungtukiu, sujungiamuoju ir prijungiamuoju ryšiu

  Įkišo ugnį malkon bobulė dar piemenį bekeldama, bet kol bėginėjo, kol tupinėjo aplink jį, krosnis visai užgeso, puodai užšalo.

• Mišriųjų sakinių dėmenys skiriami pagal sudėtinių sakinių skyrybos taisykles.

Sakinio dalių ir sudėtinio sakinio dėmenų jungimas, skyryba

Tiesioginė ir netiesioginė kalba. Autoriaus žodžių vieta

• Tiesioginė kalba – pažodžiui pakartota kieno nors kalba.
• Autoriaus žodžiai gali eiti:
  1. prieš tiesioginę kalbą;
  2. po tiesioginės kalbos;
  3. gali būti įsiterpę į tiesioginę kalbą.
• Netiesioginė kalba – perpasakota ir prie kalbėtojo kuriamo teksto gramatiškai priderinta kito asmens kalba.