Prologas

Vieta:

• Tėbų pilies aikštė, priešais karaliaus rūmus. Aušta. Rūmų durys uždarytos.

Veikėjai:

• Antigonė (gedulo rūbais, su urna)
• Ismenė
• Tarnaitė

Siužeto eiga

1. Antigonės pasirodymas:
   • Antigonė ateina gedinti, urna rankose.
   • Pasikalba su tarnaite prie rūmų durų.
2. Seserų dialogas:
   • Antigonė sutikusi Ismenę praneša apie naujausią Kreonto įsakymą.
   • Kreontas įsakė pagerbti Eteoklį, o Polineiką palikti nelaidotą, draudžia jį laidoti ir gedėti.
3. Seserų konfliktas dėl pareigos:
   • Antigonė pasiruošusi pažeisti įstatymą ir palaidoti Polineiką kaip broliui pridera.
   • Ismenė nesiryžta nusižengti Kreontui, bijo valdovo keršto ir bausmės.
   • Diskutuojama apie būti moterimi, paklusnumą įstatymams, šeimos ir dievų priedermę.
4. Sprendimas:
   • Antigonė ryžtasi veikti viena, neatsižvelgdama į sesers nenorą prisidėti.
   • Ismenė išlieka ištikima, nors laiko Antigonės sprendimą beprotišku.
   • Antigonė pasiryžusi mirti už savo broliui rodomą pareigą.
5. Scenos pabaiga:
   • Antigonė išeina kapo supilti, Ismenė lieka apmąstymuose.

Parodas

Vieta:

• Prie rūmų, rytas. Į sceną iš miesto ateina Tėbų didžiūnų choras (penkiolika senių).
• Saulė teka ir pirmieji spinduliai apšviečia rūmus.

Siužeto eiga

1. Choro pasirodymas ir giesmė
   • Choras šlovina saulę ir naują dieną, kuri šviečia Tėbams ypatingai skaistiai.
   • Prisimena, kaip Argo karys (Polineikas), ginkluotas baltu skydu, puolė Tėbų miestą, paskatintas rūsčių žodžių.
   • Priešininkas apibūdinamas kaip įsibrovėlis, atviliojęs grasinimus ir ginkluotą pajėgą.
2. Pergalės ir džiaugsmo motyvas
   • Choras džiaugiasi Tėbų pergale ir ragina palikti baimę nuo mūšių.
   • Skatina dėkoti dievams, dainuoti šventoves ir šokti Tėbų žemėje, Bakchui rodant pavyzdį.