Sakinių rūšys pagal įvairius požymius
Vientisinis sakinys turi vieną gramatinį centrą.
Vienarūšės sakinio dalys atsako į tą patį klausimą ir yra susijusios su kuria nors viena sakinio dalimi.
Skiriamos kableliais, kai:
jungiamos intonacija arba jungtukais o, bet, tačiau, tik, todėl, tad, taigi ir kt.:
Saulė švietė, bet nešildė.
jungiamos poriniais jungtukais (kaip ... , taip ir; kad ir ... , bet; ne tik ... , bet ir; ir kt.):
Kad ir šaukiau, bet niekas neatsiliepė.
jungiamos kartojamaisiais jungtukais (ir ... , ir; ar ... , ar; arba ... , arba; nei ... , nei ir kt.):
Nei brolis, nei pusbrolis neatvažiavo į šventę.
Kelios vienarūšės sakinio dalys, einančios po apibendrinamojo žodžio, skiriamos dvitaškiu
Stalius su pasididžiavimu rodė baldus: stalą, lovą, komodą, kabyklą rūbams.
Kelios vienarūšės sakinio dalys, einančios prieš apibendrinamąjį žodį, skiriamos brūkšniu
Pastatai, medžiai, krūmokšniai – viskas skriejo pro šalį.
Sakinio viduryje esančios vienarūšės sakinio dalys po apibendrinamojo žodžio gali būti skiriamos:
dvitaškiu ir kableliu:
Šunys: spanieliai, taksai, labradorai, yra laikomi geriausiais žmogaus draugais.
dvitaškiu ir brūkšniu:
Šunys: spanieliai, taksai, labradorai – yra laikomi geriausiais žmogaus draugais.
brūkšniais:
Šunys - spanieliai, taksai, labradorai – yra laikomi geriausiais žmogaus draugais.
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, reiškianti daikto požymį ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kieno? kuris? kuri? kelintas? kelinta?
Pažymimasis žodis – sakinio dalis, apibūdinama pažyminiu.
Pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio, gali būti skiriami kableliais arba brūkšniais.
Įterpiniai – tai su sakiniu sintaksiškai nesusiję žodžiai, išreiškiantys kalbėtojo vertinimą, pavyzdžiui: deja, beje, matyt, mano nuomone, tarkim ir kt.
Įterpiniai skiriami kableliais arba brūkšniais.
Įspraudai – tai įterpiniai, pateikiantys pašalines pastabas. Jie skiriami skliaustais, kableliais arba brūkšniais.