Vientisinio sakinio sandaros ir skyrybos kartojimas

• Sakinių rūšys pagal įvairius požymius

  • Pagal sakymo tikslą Tiesioginiai, skatinamieji, klausiamieji, šaukiamieji
  • Pagal tai, ar sakiniuose yra antrininkių sakinio dalių Neišplėstiniai, išplėstiniai
  • Pagal tai, ar tarinys susijęs su asmeniu Asmeniniai, beasmeniai
  • Pagal gramatinių centrų skaičių Vientisiniai, sudėtiniai

• Vientisinis sakinys turi vieną gramatinį centrą.

• Vienarūšės sakinio dalys atsako į tą patį klausimą ir yra susijusios su kuria nors viena sakinio dalimi.

• Skiriamos kableliais, kai:

  • jungiamos intonacija arba jungtukais o, bet, tačiau, tik, todėl, tad, taigi ir kt.:

    Saulė švietė, bet nešildė.

  • jungiamos poriniais jungtukais (kaip ... , taip ir; kad ir ... , bet; ne tik ... , bet ir; ir kt.):

    Kad ir šaukiau, bet niekas neatsiliepė.

  • jungiamos kartojamaisiais jungtukais (ir ... , ir; ar ... , ar; arba ... , arba; nei ... , nei ir kt.):

    Nei brolis, nei pusbrolis neatvažiavo į šventę.

• Kelios vienarūšės sakinio dalys, einančios po apibendrinamojo žodžio, skiriamos dvitaškiu

  Stalius su pasididžiavimu rodė baldus: stalą, lovą, komodą, kabyklą rūbams.

• Kelios vienarūšės sakinio dalys, einančios prieš apibendrinamąjį žodį, skiriamos brūkšniu

  Pastatai, medžiai, krūmokšniai – viskas skriejo pro šalį.

• Sakinio viduryje esančios vienarūšės sakinio dalys po apibendrinamojo žodžio gali būti skiriamos:

  • dvitaškiu ir kableliu:

    Šunys: spanieliai, taksai, labradorai, yra laikomi geriausiais žmogaus draugais.

  • dvitaškiu ir brūkšniu:

    Šunys: spanieliai, taksai, labradorai – yra laikomi geriausiais žmogaus draugais.

  • brūkšniais:

    Šunys - spanieliai, taksai, labradorai – yra laikomi geriausiais žmogaus draugais.

• Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, reiškianti daikto požymį ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kieno? kuris? kuri? kelintas? kelinta?

• Pažymimasis žodis – sakinio dalis, apibūdinama pažyminiu.

• Pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio, gali būti skiriami kableliais arba brūkšniais.

• Įterpiniai – tai su sakiniu sintaksiškai nesusiję žodžiai, išreiškiantys kalbėtojo vertinimą, pavyzdžiui: deja, beje, matyt, mano nuomone, tarkim ir kt.

• Įterpiniai skiriami kableliais arba brūkšniais.

• Įspraudai – tai įterpiniai, pateikiantys pašalines pastabas. Jie skiriami skliaustais, kableliais arba brūkšniais.

Sudėtiniai sakiniai, jų rūšys

• Sakinys, turintis du ar kelis gramatinius centrus, vadinamas sudėtiniu sakiniu.
• Sudėtinio sakinio dėmenys jungiami jungtukais ar kitais jungiamaisiais žodžiais ir intonacija.
• Sudėtiniai sakiniai gali būti jungtukiniai ir bejungtukiai.
• Sudėtiniai jungtukiniai sakiniai skirstomi į:
  • sujungiamuosius (pagal jungtukus ir, bet, o, tačiau, tik, ar, arba, todėl, užtai, užtat; ir ... , ir; nei ... , nei ir kt.);
  • prijungiamuosius (pagal jungtukus kad, kadangi, kai, jog, jei, jeigu, nes, nors, negu, ar, vos, tartum, tarsi ir kt.; prijungiamuosius įvardžius kas, kuris, katras, koks, kelintas; prieveiksmius kur, kada, kaip, kiek, kodėl, kol).

Sudėtinių sujungiamųjų sakinių vartojimas ir skyryba