<aside>
Pradžia
Dievas sukuria dangų ir žemę.
Žemė iš pradžių chaotiška, apgaubta tamsos, Dievo dvasia tvyro virš vandenų.
Pirma diena
Dievas taria, kad būtų šviesa, ir ji atsiranda.
Šviesa atskiriama nuo tamsos – pavadinamos diena ir naktimi.
Antra diena
Dievas sukuria skliautą (dangų) tarp vandenų.
Trečia diena
Vandenys po dangumi surenkami į vieną vietą – atsiranda sausuma (žemė), vandens telkiniai (jūros).
Žemė dygsta augalais, vedančiais sėklas ir vaisius.
Ketvirta diena
Sukuriami šviesuliai danguje – saulė (dienai valdyti), mėnulis (nakčiai), žvaigždės.
Jie skirti atskirti dienas, naktis, šventes, metais bei apšviesti žemę.
Penkta diena
Dievas sukuria vandens gyvūnus, jūros pabaisas, paukščius.
Jie palaiminami būti vaisingais ir daugintis.
Šešta diena
Sukuriami žemės gyvuliai: galvijai, laukiniai žvėrys, ropliai.
Dievas taria sukurti žmogų pagal savąjį paveikslą – vyrą ir moterį.
Žmogui duodamas pavaldumas žemei ir visiems gyviems padarams.
Visiems – žmonėms ir gyvūnams – paskirtas augalinis maistas.
Dievas įvertina kūriniją kaip „labai gerą“.
Septinta diena
Dievas baigia kūrimo darbus ir ilsisi.
Septintąją dieną palaimina ir paskelbia šventa.
Pabaiga:
Tai dangaus ir žemės sukūrimo pasakojimas.
</aside>
<aside>
(Papildomi kūrinio motyvai iš pjesės ištraukos)
<aside>
Esmė:
Abraomas parodo visišką pasitikėjimą ir paklusnumą Dievui, kuris galiausiai neskaito jam aukos iki galo, bet randa kitą išeitį. Tai tikėjimo ir pasiaukojimo išbandymas.
</aside>
<aside>
</aside>
<aside>
</aside>
<aside>
</aside>
<aside>
</aside>
<aside>
</aside>